Išrinkta nauja „Verslo Angelo“ generalinė direktorė.
Pirmoji Lietuvos dama – Dalia Grybauskaitė, iš karto po jos seka Adelė Gunevičiūtė, VŠĮ„ Verslo Angelas“(„VA“), generalinė direktorė. Ji garbingai išrinkta į šįpostą 2010-09-07, „Ketvirtadieninio susirinkimo“ metu.
Kada ir kodėl prisijungei prie „VA“ veiklos ? Kas paskatino? Kaip „VA“ pasikeitė nuo tavo atėjimo?
Aktyviai „Verslo Angelo“ veikloje pradėjau dalyvauti 2008 metų rudenį, tad jau treti metai esu čia. Turbūt dauguma pažįstate mano brolį Julių. Jis taip pat buvo angeliukas, aktyviai dalyvavo veikloje ir savo mažąją sesutę (dabar jau visą direktorę), retsykiais atsivesdavo į susirinkimus. Labai seniai žinau apie „Verslo Angelą“, pažįstu daug senų angeliukų. Man buvo svarbu kažką veikti, kažkam padėti, patirti atsakomybės jausmą. Esu labai jiems dėkinga, nes nežinia kas iš manęs būtų išaugę (kikena). Pamenu, jog mus šilčiausiai iš visų pasitiko Vytautas. Dabar kompanija pasikeitusi, vieni atėjo, vieni išėjo, bet liko ištikimiausi. Pastarieji pasikeitę – subrendę, patobulėję, nebijantys reikšti savo nuomonės. Visuomet galima pastebėti, ar angeliukas seniai dalyvauja VA veikloj, ar dar yra „žalias“. Mūsų nariai išsiskiria kalbėsena, mokėjimu bendrauti, diskutuoti, tinkamai reikšti savo nuomonę, organizaciniais įgudžiais. Dabar mus domina platesni vandenys – seimas, projektai su užsienio šalimis, pokalbiai su verslininkais. Keičiamės mes, keičiasi ir VA.
Kaip jautiesi išrinkta generaline direktore? Kokie ateities planai?
Ištikrųjų, vasaros metu buvau nusprendusi, jog šiuos metus skirsiu tik mokslui. Mano apsisprendimą lėmė tėvų nuomonė, siekimas aukštumų moksle. Per projektą „Into the wild“ pasišnekėjau su Justinu (tas, kuris daug Staugia) ir kitais angeliukais, jog neverta to daryti, reikia imti viską, ką duoda gyvenimas ir niekada nepraleisti progos. Atėjusi į susirinkimą, kai buvo renkamas generalinis direktorius, žinojau, jog juo taps Justinas Daraškevičius. Visiškai nesitikėjau, kad kiti mane pasiūlys kandidatuoti. Esu dėkinga visiems, kas mane palaiko. Jaučiuosi tikrai puikiai, kai manimi pasitiki, o jei ne – įrodysiu kad tikrai galima. Turiu labai daug planų. Manau iki šiol Verslo Angelas patyrė nuosmukį visais atžvilgiais. Mano tikslas – pagerinti situaciją. Vienas iš svarbiausių mano veiklos darbų – krikštynos, nes dauguma mūsų esame nekrikštyti. Noriu, jog pasitraukę iš veiklos visi jaustumėmės lyg tikri angeliukai. Toliau mano planuose yra kokybės sistema. Noriu, jog visi rastumėme savo vietą joje. Kokybės sistema puiki vieta tobulėti, įgyti patirties ir žinių per praktiką. Taip pat vienas iš tikslų suorganizuoti VA talką, kurios tikslas sutvarkyti visas patalpas. Čia – mūsų antrieji namai. Juk visus namus reikia tvarkytis. Taipogi noriu suorganizuoti keletą seminarų apie komandinį darbą, verslumą. Žinoma, noriu atgaivinti VA pristatymus mokyklose, kurie jau bus organizuojami po atostogų. Mano pagrindinis tikslas – jog „Verslo Angelas“ gyvuotų visame Alytuje, Dzūkijoje, Lietuvoje ir apie mus girdėtų už šalies ribų.
Ką pasiekei „Verslo angele“ ? Kaip įgyta patirtis padeda gyvenime?
Pamenu save, tą mergaitę, net drįsčiau pavadinti pelytę, kuri visuomet slėpdavosi nuo kitų, tylėdavo, niekuomet nesakydavo savo nuomonės ir pritardavo viskam, nors ištikrųjų jai (pelytei) tai ir nepatinka. Dabar ta mergaitė lyg liūtukas (geras šuolis nuo pelytės), kuri lyderiauja, organizuoja, sako kas nepatinka ar patinka vienu ar kitu klausimu. Verslo Angelas – tai mokykla, kuri moko gyventi. Visa patirtis, įgyta čia – neįkainojama.
Linksmiausias įvykis tavo karjeroje „VA“.
Manau, 2009 metų Kalėdinis vakarėlis. Visuomet išliks šilti prisiminimai, kai visos VA kartos susirinkome savo antruose namuose, šokom, dainavom visokiausias dainas skambant Vaclovo akordeonui, gitarai. Gera žinoti, jog tu čia – ne vienas ir visada sulauksi kitų palaikymo, patarimo. Taip pat nepamiršiu „Artimųjų Kaimynų“, kai angeliukai susikivirčijo su lenkų komanda. Tada buvo pikta, o dabar tiesiog juokinga prisiminti.
Kokios didžiausios problemos užklumpa einant šias pareigas? Kaip ruošiesi jas įveikti?
Sunku, kai per susirinkimus šneki viena su savimi. Nesupranti, ką kiti galvoja, kokia jų nuomonė. Nežinau, ar tai minusas manyje ar kame, bet labai sunku bendrauti su kompanija, kuri yra pasyvi. Pasistengsiu, kad visi angeliukai prabiltų, taip bus lengviau dirbti. Na kolkas sėkmingai tvarkausi, žiūrėsim kaip bus toliau.
Paklausus apie Adelės meilės „reikaliukus“, panelė direktorė susigėdo. Bet paukštelis pačiulbėjo, kad ji vis dar laisva. Vaikinai – nesnauskit.
Kaip pasakė garsus poetas, Liutauras Palionis: „Atsakinga ir protinga moteris geriau už sunkų ir juodą darbą“. „Mano pagrindinis tikslas – jog „Verslo Angelas“ gyvuotų visame Alytuje, Dzūkijoje, Lietuvoje ir apie mus girdėtų už šalies ribų“. Adelė Gunevičiūtė
Liutauras Palionis